VPVI parengė Europos Sąjungos Regionų komiteto užsakytą studiją „Jaunųjų savanorių mobilumas Europoje“. Nuo 2009 m. spalio vykdyto tyrimo metu gilintasi į tarptautinės jaunimo savanorystės Europos Sąjungos viduje problematiką. Tarptautinė savanorystė Europos Komisijos yra pripažinta neformalaus ugdymo priemone, tačiau, kol nėra įgyvendinta 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl jaunųjų savanorių judumo ES, daugelyje šalių narių jiems iškyla įvairių teisinių, administracinių bei socioekonominių kliūčių.

Tyrimas parodė, jog užsienyje savanoriauja labai maža Europos jaunimo dalis: nors daugumą tarp savanoriaujančiųjų užsienyje sudaro akademinis jaunimas, tarptautiniai mainai aukštajame moksle („Erasmus“) yra daug labiau paplitę. Išvykti savanoriauti jaunus žmones dažniausiai motyvuoja noras pažinti kitą šalį/ kultūrą, pabėgti nuo rutinos ir nuveikti kažką neįprasto ar apmąstyti, ką veikti toliau, siekis patirti iššūkių, įgyti žinių (dažniausiai užsienio kalbos) ar įgūdžių ir padėti kitiems (pastarasis motyvas dažniausiai yra pagrindinis savanoriaujant savo šalyje). Savanoriauti užsienyje yra labiau linkusios merginos nei vaikinai. Tarptautinę savanorystę labiausiai apsunkina tai, kad daugelyje šalių savanoriai neturi aiškaus teisinio statuso, todėl jiems kyla rūpesčių dėl apmokestinimo, teisėto apsigyvenimo kitoje valstybėje (imigracijos – savanoriams iš ne ES šalių) ir pan.

Atliktas tyrimas remiasi septyniomis atvejo studijomis. Pirmoji, „horizontali“ Europos Komisijos finansuojamos savanorystės užsienyje programos – Europos savanorių tarnybos (EST) – studija padėjo atskleisti jaunų europiečių mobilumo savanorystės tikslais kryptis ir tendencijas, palyginti ES šalis pagal siunčiamų ir priimamų EST savanorių skaičius. Kitos šešios atvejo studijos apžvelgė pasirinktų ES šalių narių – Italijos, Jungtinės Karalystės, Lietuvos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos – savanoriško darbo sampratas ir teisinį reguliavimą, savanorystės užsienyje tradicijas, išvykstančių ir atvykstančių jaunų savanorių srautus, motyvaciją, tarptautinės savanorystės teikiamą naudą ir jaunų savanorių mobilumui kylančias kliūtis.

Iš viso studijos autoriai atliko beveik 100 interviu minėtose valstybėse ir ES institucijose. Taip pat analizuoti teisės aktai, politiniai ES ir nacionaliniai dokumentai, įvairių organizacijų siūlomas savanorystės užsienyje galimybes pristatantys leidiniai bei antriniai informacijos apie savanorystę šaltiniai.